Balandžiai

Mama su mažyliu. Gražu pažiūrėti. Matyt, išėjo pasivaikščioti — niekur neskuba. Nei kas jų laukia, nei jiems ko reikia. Ankstyvą vakarą keliauja jie bulvaru. Ir štai balandžių meilė ar koks vyriškas medžioklės instinktas berniuko akyse įžiebia ugnelę. Jis klausiamai pasižiūri į mamytę, o ši pritariamai nusišypso: „Bėk, bėk. “ Ir vaikis pasileidžia paskui paukščius. Gaudo vieną — nepagauna, kitą — irgi veltui. Dar penki ir negaudomi paskrenda tolėliau. Nemoka atsakyti jie į meilę meile. Bet straksiui tai nė motais. Žiūrėk, jis vėl pas mamą ir trypčioja: „Ar tuos galiu? “ „Tai bėk jau, bėk“, — geranoriškai linkteli mama. Pasileidžia sūnelis į kitą pusę, kur dar viena pora burkuoja. Tie irgi tik paplast, ir jau kitoje gatvės pusėje galvas kraipo. Jaunasis didvyris įsikimba mamai į ranką. Jis visas švyti.
Kodėl jis toks laimingas? Juk paukščio nepagavo. Tikrai, rimtam suaugusiam, protaujančiam žmogui logika diktuoja: jei ką darai ir nepavyksta, reikia liūdėti, o jei pavyksta — džiaugtis. Štai ieškau pirkti kokio daikto, sakykime, megztinio. Einu į parduotuvę, išsirenku penkis. Matuojuosi visus — netinka. Slenku į kitą drabužyną. Paskui dar kitą. Kol galų gale parsinešu namo laimikį. Dar kartą apsirengiu, pažiūriu į veidrodį, prieš namiškius pasipuikuoju. Žinoma, tą patį vakarą dar reikės su juo ir į svečius nueiti, papasakoti, kur radau, už kiek, kur kokios nuolaidos ir ką regėjau pakeliui.
Štai čia tikroji laimė — turėti rezultatą ir džiaugtis juo pačiam ir (arba) su kitais dalytis. O ko tas vaikas džiūgavo? Štai vėl megztinio ieškau. Einu vienur, kitur, trečiur, penktur ir dar daugiau, kol kojos jau nebeneša. Radau ir pieno, ir dešros, batus šiokius tokius. Bet megztinio — ne. Netiko. Visi kažkokie baisūs, neskoningi. Ką padarysi. Galvą panarinu ir grįžtu namo. Nei prieš veidrodį pasimaivysiu, nei su draugais bus kuo pasidžiaugti. Nebent dešrigalį nusinešti galėsiu.
O tam berniukui atvirkščiai. Gyvenime balandžio rankose nelaikęs jis džiaugiasi vien tuo, kad gali bėgti iš paskos... Argi tai ne nuostabu? Atrodo, vaikas iš prigimties žino, kad pasitenkinti galima ne vien rezultatu. Tarkime, megztinį nusipirkau labai gražų. Draugai sakė, man tinka. Bet kaip po metų, po kitų? Ar kels jis džiaugsmą? Galbūt pasiekti ką — smagu, bet tik trumpai, kol pasiekimas šviežias. O štai anas mažylis pamėgo patį procesą. Jį ne rezultatas džiugina, o pačios pastangos, siekimas.
Žiūrėjau aš į vaiką ir galvojau: kodėl ir man nepasimokius ne sielvartauti, kad kažko nepasiekiau, o gyventi pačiu siekimu, ieškojimu? Megztinio beieškodamas galiu juk ir laimingas būti. Apsirengiau dryžuotą. Minutę šilta. Negi nesmagu? Paskui languotą. Koks juokingas modelis! Ir nusišypsau. Matuojuosi trečią. Jau šitas gal ir tiktų. Bet eisiu pažiūrėti, ką kiti pasiūlys. Ir taip galiu nuo ryto iki vakaro šimtus megztinių apsirengti. Gal neturėsiu tiek per visą savo gyvenimą. Bet štai turiu — vos per vieną dieną. Tiesa, ne namuose, o parduotuvėje. Bet jei jau ant manęs, vadinasi, turiu. Ir kam gi viso miesto megztinius reikėtų man laikyti namuose!
O jeigu apie būtį pamąstau... Kažin, katras turėtų jaustis laimingesnis: ar tas, kuris gyvenime užsibrėžė įvykdomus tikslus ir viską jau atliko, ar toks žmogus, kuris vis siekia to, ko niekada pasiekti negalės (net jei tą faktą žino)? Ar tas, kas pasodina medį, pastato namą, užaugina vaiką, ar tas, kas veržiasi prieš srovę, pasaulį keičia, švyti meile, gerumu? Tiesa, gali sodinti medį ir švytėti meile. Bet medį jei nulauš, ar meilė pasiliks? Pasauliui lyti gerumu — tai nepabaigiamas procesas. Juk žmonės sugeria jį taip sausai, kad rodosi, nė lašo neišlijo. Pasaulį keisti savimi — kilnu. Ir gali šitas darbas teikti džiaugsmą. Pats darbas, pats procesas. Tegul tos pastangos bevaisės lieka. Negaila. Juk ką darysim, jei pasaulis vieną dieną pasikeis! Ko sieksime tada, į ką sudėsim viltis? Ar laimė neišblės? Ir ką berniukas būtų daręs su paukščiu, jei koks balandis būtų nepasprukęs?..
Vaikai nemokyti, o moka džiaugtis. Jie džiaugiasi pastangomis. Jei siekiame kilnių dalykų, iš mūsų irgi liesis džiaugsmas. Tereikia mėgautis ieškojimo, ko nors siekimo procesu.