Miražas

Jau tavo akys šypsosi
ir lūpos juokias.
Ir žodžiai gražūs
  pilasi kažkur.
Jau rankos šiltos
rodos glosto
ir einame svetur...

Kvatojame abu ir džiaugsmas
globoja vėl mane.
O mintys šildosi
trumpam sustoję
ties svajone.

Nepurvini ir švarūs baisiai,
sekundė dar viena.
Paglostom ašarą ir vėl nueisim
vėl pas save.

Jau vėl akimirksnis
išnyksta. Gražu tenai.
Tai Laimės lizdas.
Jis netikras. Tikrai?
Tikrai...

O kad matytum kokie gražūs...
Matai save?
Tai tik miražas, tik miražas...
O gal ir ne?

Juk nemokėsim nemeluoti.
Juk tuoj pranyksim. Vėl. Deja.
Tai tik viena maža svajonė
prabudusio sapne...

**********
... jau vėjas tranko kambario duris
ir dvasios piktos sėlina slapčia
ir šitoks tuščias rodos kambarys
ir šitaip šalta darosi jame....