Paslaptis

Anksčiau į ją žiūrėdavau akies krašteliu. Tai buvo nuostabu. Gyvenau tam, kad ją pamatyčiau. Nuolatos galvodavau, kada vėl ją išvysiu. Mane pamačius ji visada šypsodavosi. Jos apkabinimas... Nieko malonesnio pasaulyje nėra. Na bent jau aš nesu patyręs. Mes buvom tik geri draugai. Susitikę kalbėdavom apie daugelį dalykų. Ir rimtai, ir linksmai. Ji buvo mano svajonių mergina. Ir visgi aš nežinau, ar ji šypsodavosi mane susitikus todėl, kad aš jai buvau juokingas.