Kaktusai

Ten kaktusas stovi sustiręs,
Apmiręs būdams lauke-
Jis Saulės šiandieną nematė,
Grubiąsias šalnos tik rankas.

Jis stovi ir tyli,
Ir verkia slapčia
Ko neįnešė jo
Šeimininkė Lina

Ko nepriglaudė jo
Prie krūtinės?
Kadaise kur
Tvinksniai jautės laukiniai...

Stovėjo ir klausė
Sausros ištiktų
Nebyliųjų draugų
Nebemyli ko jų

Šeimininkė ir
Vienuolika
Balto plauko arklių


               




                                            Skiriu savo kaktusams