Rugsėjis

Nuo karščių vasaros išdegę akys,
Pavargę merkias properša siaura,
Danguj suradę laisvą paukščių taką,
Nutolsta žąsys skrendančios vora.

Rugsėjo vėjas laisvas ir gaivus,
Nuo jūros gena debesų atolą,
Padangė supa debesų varpus,
Ir ūkanas atslenkančias iš tolo.

Nuo vasaros veidai paraudę blykšta,
Miškai parausta rudenio liepsna,
Peronas tuščias - vasara išvyksta,
Nukloja žemę aukso lapija.

Kaštonų lapai vėjuj šoka tyliai,
Ir mūsų širdis supina nebyliai.