automatic

rytais, kai saulė teka auksiniuose medžiuos,
norėtum kad ir tave jinai paauksuotų,
tada nereikėtų daugiau niekada
gyvenime įsijungti autopiloto.

neturėtum kartotis, linksėt, raudonuoti,
jog ir vėl suspėt su visais nepavyko,
nereikėtų beprotiškai laiko skaičiuoti,
ir savų nesėkmių laistyt pavydu.

tik akimirka - auksas į šviną pavirsta,
užpila rūku akis, sukausto rankas.
taip ima viltis ir numiršta:
n-tadienis vėl renka aukas.

o lauke žliaugia drungnas lietus.
klausiu, kam iššvaistei geriausius metus?