Mainai

- vedžiojamas neremontuoto baroko
su dienos šviesos išplautom tarpuvartėm
apgailestavimo skaidrią gyslelę
jausdamas vėjo čiupiamą kai nuo gūsio sustoji lyg būtum medžiu pavirtęs
- kodėl sustojai? eik
- ir aukštai pas laiptinę kur žingsniai aidi
ir pas duris
pas saulėlydžio auksą virš šalto šešėlio
pro langus dar besiliejantį
tiek kad šviesos nereikia
- pas mano vienatvę laukiančią

imk paragauk obuolių
- o aš abejonės