Dzūkiškas beržas

atgulęs rudens šešėlyje
  žvilgsniu pargriautas vėjo
tyliu nes jūs tylėjote
      įbedę žvilgsnį
  prasmengantį smėlyje

              pušų šakose
      ant gelstančių samanų
            nieks dar nerašė
        nekasė paminklų

      už čia parblokštus
  čia eilėmis gulinčius
      žvelgiu į dangų
    kitados liestą
  manom
    beržinėm
darbar džiūstančiom rankom.