Paskendus debesy žiedų
nuo tavo kvapo apsvaigstu,
kai pasislėpęs obely
žodžius šnabždi
vėjuotą dieną.
Laikai mane žiedų glėby
iš kur pabėgti
pats nebegali,
nes pasigavusi tave
šakom apsiviju...
Vaikų pasaulyje
su vasaros laikais kartu,
paskendusiu juoku įsigeriu
į tavo baltą debesį
ir obelų žiedais
pavasarį apsipilu,
nes vėl svaigstu:
kasmet paskęstu
ir tavy prisikeliu.