akių vyzdžiuose pasilieka kančia
skylusių porėmių pirštų gėla
išrėžtos drobės aimana
skaudi aštruma
gražuolės beformė akiduobė
----------------------------
akies teisingumas stukteli (ne) apčiuopiamu skausmo kryželiu
išlenktose kūno formose
sudvasintos ochros geluonimi lyžteli Heklos ugnis
dar vienas ugnies liežuvėlis
geliančiai skverbiasi
pajuodusios drobės krašteliu meldžiasi sustingusi tyla
Dievo akyje pasilieka paskutinis maldos žodis
kūrėjo rankose sidabrinių pelenų sauja
gražuolės akiduobių miražuose (ne) buvusios maldos svetimybė
sudarkytos springstančios tylos erdvėje išprotėjusio žodžio klyksmas
sienos sugeria
--------------
skauduliu pasilieka dar viena nemiegotų naktų tuštuma
įspaustas nebūties laikas išsisėjusių pelenų sauja
pasiduoda dar vienai avantiūrai
sudedi rankas kryželiu
suguldai pasilikusius tavo esaties kūdikius
sapnų gražuolė praskleidžia uždangą
nukritusi drobė gimdo naują kančią
stiklinės akies dugno atplaišoje ištirpusios ochros kvapas
meldžiasi naujam potėpiui
ar girdi mano gražuole
nuprausiu balto cinko baltumu
šiąnakt atgimsi iš pelenų saujos
paslėpsiu tave uolos šešėlyje
gal išsineš laukinių gervių pulkai