Prasmė?
Kada esi supuvusios lemties glėby,
Laukimas tarsi katarakta:
Žinai, jauti, beveik paliesti jau gali,
O akys rodo faktą,
Ir tas bėgimas atminty,
Net gražtas smingantis į kaktą,
Išjudint gali tik senus,
Įaugusius į smegenis kontaktus,
Todėl nesuprantu,
Kas kart, matau tik akla,
Kuris turėdamas visus dantis,
Gyvenime suras tik raktą,
Štai galimybė ir prasmė,
Ar reik tau pasirinkti?
O aš esmės nesupratau,
Todėl lengviau gyventi.