Smiltys, auksas ir saulė

Nepapasakosiu rišliai šito jausmo,
Kai danguj maišos saulė ir paukščiai.
Virš galvų kabo gelsvas sunkumas
O languos mainos smiltys ir auksas.

Kai pasikeičia saulės dygumas
Ir šviesa tarsi krenta, ne auga.
Įsitempusių gatvių stangrumas,
Vadovėliai sušlama baugiai.

Kai šešėliai tįsta į vakarus,
Vakarai kai šešėliais pavirsta
Vienas klyksmas pamėkliškas varnos
Sugrąžina jauseną dilgią.

Nepapasakosiu rišliai šito jausmo
O ne pasakom jis ir paskirtas
Tik vis baukščiai dairausi į saulę
Nežinau, kai užklups, ar pravirksiu.