* * *

kaip gera per vieną prisėdimą
perskaityt tik 6 ar 8 eilėraščius
o naktį lekiu į balkoną
ten guli dovanoti obuoliukai
griebiu juos dedu į saują ir virtuvėn
šlamščiu lyg arklys (3, 4, 5)
tiesiog rojaus ruduo (skaičiau
kaip tik vakare Abrutytę
dabar po antklode mobiliuku
anot Lauryno Katkaus
rašau šį eilėraštį)
o Abrutytė (eilėraštyje) sapnavo
kad ją bandė išprievartauti obuolys
šie rojaus obuoliukai puikūs
net verti prancūziško nuogos Ievos bučinio
saldūs rūšis gal pepinai iš jų
išeitų vynas vertas antžmogio
šlamščiu o Abrutytė sakė Šventajam Zenonui
kad nori mylimąjį bučiuot
ką dar norėjau pasakyti pamiršau
jai patinka stintos su ikrais o man tik be
įdomu kaip ji nužvelgtų įvertintų mane
bernai jos eilėraščiuose o aš toks...
studentė ji norėjo būti naivi
sentimentali mylima žinoma ir taip rašyti
dabar kaip tik ruduo obuoliukai ant stalo
nubraukiu tyrus jų paliktus lašus
miegoti
šalia Abrutytės miegoti gal bernui būtų gera
prisiminiau kad ji vyresnė už mane beveik 6 metais
darydavo klasėje pritūpimus
kaip bausmę už pavėlavimą į mokyklą
sentimentalu ir šokiravimas intymumu
jos eilėraščiuose gal ji juos rašydama
kūnu dar jautė tuos pritūpimus iš pirmos klasės
mokytojos pastaba jos pažymių knygelėj tėvams
kad įdėtų sportinę aprangą...
taigi dabar ruduo
dar ir rojus iškeltas prote
smagi ta Abrutytė gal būtų linksma pankė
jos knygelė 1995-aisiais kainavo 3 litus
jai prikišama neįmanoma sintaksė eilėraščiuose
ir aš jau baigiu

2010-09