Kažkam tavęs reikėjo
o siūlei turtą
tarsi trupinius
kurių tik rytdiena gedės
negalinti atnešti nieko-
gal tik apgraužtą kaulą
ir užkastą protingo šuns
nubėgusio šventovėn
paskui šeimininką.
Kai pilnas šulinys
bijoti troškulio netenka
o vargas ir kančia nueis tenai
kur baimė vargti neišsenka .
Davimo džiaugsmas - atpildas.
O skausmas atiduodant – krikštas.
Šypsotis žemei kad galėtum
Kristaus akimis
pateptas būk - nebenorėti atlygio
už dovaną. Skatikai dyla.
Jei duodant širdgėla negims -
ne turto rankomis ateis
palaimingas apsireiškimas
kažkam save dalinti neprašytam.
Almės džiaugsmų šaltinis
ieškojime tokių,
kurie apdovanoti bus tavim .
Tada ir pats - kažką- it kąsnį
iš tėvo rankų pasiimsi .