Lietus

Verkia dangus,
Jo ašaros byra.
O aš jo skausmą,
Į šalis ištaškau.

Jo nevilties lašai,
Krinta ant veido,
Bando nuplauti,
Tai ko bijau.

Nebūties lašai,
Taškos į langą.
Gaivindami mano,
Saldžius atminimus.

Ir plauna kelius,
Per kuriuos šimtą kartų,
Mes žengėm taškydami,
Skausmo lašus.