Bandau užuosti kvapą, ašarojančio lietaus,
Pagauti dulkių dėmę,
Apsaugot nuo vienatvės vėjo,
Pasėti strazdanas norėjau,
Bet nesugavau,
Prabėgo pro rankas šėšėlis,
Kur jos paskendusios likimo virvės?
Nematoma lemties ranka nubloškusi abu į nežinią,
Kodėl skaudu?
Kodėl skaudu tarei?
Manes tenai nebuvo,
Bet jaučiau kažkas taip stipriai širdį badė,
Protą sėmiau saujom,
Kad prisiminti užmigusias tiesos akis.