[dedikuotas]

per aliuminio
kibiro šonus
savo širdgėlą
brūžu brūžu
brūžinu

aš neverksiu
[pažadu]

nors esu ir musė
ir musgaudis
ir tas kampas
lauko virtuvėj
[prie šaldytuvo]
kur močiutė
kritusius gyvius
laidodavo

esu ir
abi kariaujančios pusės
pilietiniame kare
ir istorijos vadovėlis
ant Tavo stalo
ir akys
išsausėjusios

[neverksiu]
nenoriu
neverta -
susirgus vienatve
kaip ir vėjaraupiais
daržely
[bent jau]
įdomesnė jaučiuos
unikali

juk tuomet
esu ir gitara
ir trūkstančios jos
stygos
ir Tavo pirštai
taisyklingai užspaudžiantys
C akordą


brūžu brūžu..

savo širdgėlą
per kibiro šonus
kaip per
švitrinį popierių -
septynioliktą šio
rudenio lietų..

kad lankstesnė
taptų

švelnesnė

ir liūdėtų
rečiau


o
Tu
vis
tiek
nieko
nesupranti

nors esu ir
purvinas stiklas
ir pūvantis
lango rėmas
ir ta
kuri virpa kaskart
pamačius Tave

ta
kuri taip ir lieka
nepamatyta


[2003.09.18]