Joninių laužas

Ko žiūri Prometėjau?
Žaros vakarės ugnimi
neuždegi sukrauto laužo?
Saulužės rytmečio palauk
kai pasitikę ją giedos
gaidžiai raibuoliai
O papartyno tyloje
išpintas vainikėlis iš kasų
koks  stebuklingas žiedas
sutilpsim ten ir aš ir tu

Ryte kalbėsim į tave kitaip
devynios žolės kvepia
išvirsime ambroziją
ugnies nepaminėję
ir paniūniuosime lopšinę
kad visos naktys
trumpiausios būtu
gyvenimo kelionėj
o jau šviesa kaip tavo laužas
nepasibaigtų rudenėjant.