Rudens ašaros

Prisisotinus vasaros nepastebėjau,
kai ruduo tyliai įsėlino.
Kai vėjas švilpavo negirdėjau,
neliko dangaus mėlyno.

Bet dar žydi medatkos
ir taip saulę primena...
Dar jaučiu ant savo kaktos
jos karštą alsavimą.

Skaisčiai raudoni serbentai nubiro-
gal kaltos naktinės šalnos...
Pilki voratinkliai ant šakų tvyro,
virš šilo triukšmauja varnos.

Nuščiuvo vasaros muzika,
lietaus lašai į langą barbena.
Lašas po lašo liūdnai krinta
ir taip skaudžiai ašaras primena.