Iš nemirtingos sielos kapo epitafijos:
“Pagarbintieji stovės eilėje tarp žemės ir dangaus,
Nuteistieji bus pakarti ant bedugnės slenksčio,o
Puolusieji savo noru - kris į kraujo upės glėbį.
Tai įvyks ne pragaro irštvoje, o vienoje jūsų - gyvųjų -
Kūne ir sieloje. Ir kai visa tai baigsis, aš pradėsiu megzti voratinklį iš naujo.“
*******************************************************
Vargšas karalius perbraukė rankom žemę, ir tarė:
Žvilgantys bėgiai, kuriais dunda traukinys,
tie keistai išsidėstę medžiai,
mažos pušelės nukarusios nuo skausmo.
Jokių žmonių, jokio veiksmo.
Tik bėgiai ir vienas šalia kito dundantys garvežiai. -
Štai ką aš matau šį vėsų, prabėgančio rudens rytą.
Žaidžiu su likimu, bet bijau pralošti...