Nutilo vėjas. Rytas.
Taip gera buvo būt kartu, bet viskas - eik namo.
Greit saulės šypsena prižadins mieganćius,
sustabdom laiką paskutiniam šokiui žiedlapiuos.
Štai taurės svaigulio išgertos,
pro langą miestas gesina šviesas.
Tolimas kelias į tavo širdį,
artimas ir trumpas iš jos.
Žvilgsniu dar žingsniai palydėti,
kažkur paklydo skruzdėlyno pynėj.
Taip jie daugiau nebeatėjo,
negrįžo žvilgsniui palydėti.