ne neteigiu taip, kaip jūs norėtumėte, (skaitytojau pasivadinęs pseudonimu Taurija); tik sakau, kad:herojui lyriniam pavyko meditacija (kurį įkūnijote savo eilėrašt-YJE) būtent tam liriniam herojui pavyko...
tačiau tai buvo pasakyta ne jums, skaitytojau pseudonimu Taurija, o eilėraščio autoriui, apie jo sukurtą eilėraštį, eilėraštyje esantį turinį, veiksmą, sukurtą atmosferą, bei eilėraštyje mintis...
Tad "JUK", skaitytojau pseudonimu Taurija, skaitytojas pseudonimu toraaut neteigia to, ką jūs bandote tam skaitytojui primesti... būk tai taip jis sako, o sako visai kitaip...
lyriniam herojui (kurį įkūnijote savo eilėraštį) pavyko meditacija – jis išgirdo net akaciją... o tai pasiekė proto būseną kuri išgirdo augalą; (Vangai augalai ir cukrus -kristalai) sakydavo informaciją...
geras paskutinis posmas, jis vis tik palieja lietų, ir tą lietaus šlamėjimą per lapus, nuo žiedų galvų, nuo žiedlapių, kaip nuo nosies, nuo smakro lašai irgi kapsi kapsi, galvos palenktos jurginų, ir dužta lynojimas šnarėjimu į lapus. gaiviai... "vykusiai pamedituota į lietų. gerai kad nemetė, turėjo kantrybės užbaigt tą meditaciją - atsivalė klausa protas - išgirdo net akaciją lietuje..." paskutinis posmas patvarko tekstą - priverčia suskambėti, nors, skaitant nuo pradžių tekstą, tarpais atrodo lyg ištemtas; bet pabaiga viską apteisina - suskamba... /vykusi meditacija - pražydusi į gyvą lietų gaiva;/
...išeIti noris iš lietaus šalies, / Kur veda paskandintas takas. Autorius labai ryškiai aprašo lietingą savo nuotaiką, yra gražių metaforų. Pritraukė dėmesį.