Kas ji?

Graži tu man rudenėjanti Ryga su čigonais ir „bomžais“ Maskačkoje, trumpais sijonukais gimnazistėmis iš Pirmosios gimnazijos, Rainio bulvare. Erdviomis „Linezera“ infekcinės ligoninės „promenadėmis“ į eskimų kailinius primenančius chalatus įsisupusiais ir godžiai dūmą traukiančiais ligoniais.

Kiek dar priglausite? visai čia pat, anapus geležinio kelio raizgalynės, ranka pasiekimai „Meža kapi“? kuriuose nuo 1913–ųjų ramybę randa visi „ridzeniekai“ ir nesvarbu ar tai būtų latvis, vokietis ar rusas. „Tautu draudziba“, ir „miera“ čia, bet ir „Rainio“, ir „Brolių“ kapuose, greta latvių, kaulus ilsinant „Europos išvaduotojams“!
„Divaina“ tu, vaikystės pasakojimais dvelkiančiomis „Vermanes“ sodo grožybėmis, bažnyčių bokštais mojanti anapus Dauguvos traukiančiam keleiviui.

Nepažįstu tavęs, kad klausčiau: kiek dar turiu tave išglamonėti ir išuostyti? kad senajame turguje vėl pasigirstų žingsniai, apleistose alaus daryklose vėl kvepėtų apyniais, kad ištrūkus kvartalais, gatvėmis ir ielomis, anapus geto, pamotų iš Mažeikių traukiantis „Brivibas“ paminklo autorius Karlis Zale, pirštu pagrūmotų sers Jesajs Berlins.

Ar tu moteris? savo kanalais, rėvomis, odoje, įspaustais randais ir žaizdomis ar tokią aš tave pažįstu?