..................

Kaip gera nieko šiandien nekalbėti.
Kaip gera tyliai su tavim pabūt.
Kaip gera į gražias akis tavas žiūrėti,
Norėčiau jų bedugnėje pražūt.

Labai man gera tylą su tavim dalintis,
Tyloj surasti šviesą, šilumą, jausmus...
Labai man gera tyloje pažinti
Kas taip gražiai ir tauriai jungia mus.

Toje tyloj prarasti prasmę irgi gera,
Praradus prasmę vėl atsisakyt savęs,
Save palikus nerti į bekraštę erdvę
Ir aplankyt su tavimi žvaigždes.

Žvaigždžių šviesoj girdėti tylų jų ošimą,
Jų spindesy vėl jausti Dieviškas jėgas,
Užpildančias tarsi negyvus mūsų kūnus
Ir Dieviškoj šviesoj sugrįžt vėl į save.

Galbūt tai buvo tik iliuzijos akimirka
Ir tebūnie, jei buvo sapnas čia tiktai.
Ir nesvarbu, kad tai turėjo greitai baigtis-
Žinau, kad čia tyri mano jausmai.