Nekilmingasis

Sako valstiečiu gimęs, karaliumi netapsi,
bet kažkas tau ūžia dar jaunoj galvoj,
kad daug daugiau nuveikti tu gali,
nors ir nieko neturi.

Apetitas dingęs, žodis pabrinkęs,
Per karti realybė užsimerkt neduoda,
Viskas įkandama,
nors ir reikia žengti per skylėtą tinką.

Klausyk, nė motais kuo tu gimęs,
ereliu besparniu, šarvuočiu popieriniu, nors ir aklu bei kurčiu,
pasaulį po savo kojomis išvyst lengvai gali,
tereikia peržengt per drovumo ribą,
sukaupt visas jėgas ir šaukt:
Man visos durys atdaros!

Užgožęs negatyvą išlikti šansų begalę randi,
Ištraukt visus varžtus ir mest gilyn į ežerą paklaikusį,
palikti po savęs neišspręstų lygčių,
kartoti maldą supelijusią.

Dabar jau supranti,
kad įgautų prasmę visas triūsas,
nuskinti vaisius tik reikia.