Jau stogas virš trečio aukšto
su balandžiais. O trečiame aukšte
gyvena dvi visą laiką lekuojančios kalės, rotveilerės,
tikros. Tame kambary yra sofa ir spintelė palei duris
baldų daugiau nėra. Šeimininkė gyvena priešais.
Jai iš kairės buhalteris. Jis vis naiviai nori
užkalbinti antrame aukšte besilankančią jauną moterį
bet ji vestibiulyje lyg šiurkšti, iš tiesų skubėdama
įsitempus praeina. O jo kambary yra
priverkta jo šviesių svajonių, nepatikėsi
kaip ten šviesu patalynėj - tikra žaislinė
Afrika su drožtais žvėreliais. O dar toliau
tiesiai už sienos, kuriai
svajingas buhalteris būna dėkingas, kad jam netrukdo
o kartais lyg dūsaujant guodžia, kai jis pravirksta,
kas ten gyvena? Vidinė Disciplina,
viena iš abstrakcijų. Aš paštininkas, aš žinau:
jei butas nesinaudoja paštu
ten gyvena abstrakcija
Antram aukšte neregys, mokantis spausdinti
Dukart per savaitę mergina ateina iš instituto leidyklos
ir skaito, jis gauna už tai šiek tiek pinigų, tai sandėris,
ji ėmė parinkinėti knygas, kurios jam patinka
ir šitaip jo mintyse buvo vėl įkelta
koja į šiapus. Jie tarsi žiūri į dvi puses -
jis į kambario vidų, o ji į gatvę.
Jo, tarkim, žiūrėjimas pats sutampa
su kambariu be šviesos, ir malasi apie baldus
ir juo kambarys tampa uždaras
ir lango nėra toj pusėj. O jos akių
žvilgsnis nueina gatve matydamas
kokia ji pašiurpus popieriais ir plakatais
ir kaip taksi pravažiuoja,
ir kaip aukštai transparantai su apmusijusiu jų neonu,
Aklumas reiškia negalima tau matyti
O tu eini ir matai. Išties
Mes sulaužėm pasaulį
skaitydami ir rašydami.
Ir dabar ji išėjo, vestibiuly su manim prasilenkusi
dabar ji paėjusi tolėliau ant laiptų užverčia galvą
pakyla vėjo gūsis
pravažiuoja daugybė taksi mašinų
Mes sulaužėm pasaulį skaitydami ir rašydami
pagalvoja
Priešais gyvena slapstymasis, jis gavo laišką
Todėl apie tai ir pasakoju