Pasilik

Negulėk taip, lyg nieko nejausdamas
Praeičiai, man, savo pragertom dienom,
Kelkis ir eik, vėl į tamsą, į mane įeik,
Kaip kadaise, kai paskolinau savo delną.

Sakai, nebėra kur eiti, niekas nelaukia,
Sudegė namai ir mano delnas paskolintas kitam.
Man šalta vėl. Turi prisidegt ugnies iš savo lūpų?
Ne, iš savęs. Tik užkurk židinį ir mane uždek...

Ji nesužinos, kad buvom kažkada. Po du ir po vieną.
Kartu ir atskirai kvėpavom žemės dulkėm.
Tu išėjai. Mano kvėpavimas nurimo.
Šaltos rankos uždengė veidą. Siūbavau su naktim.

Tai nurimk su manim dar kartą. Paskutinį.
Be mano delno tavajam. Tik šiaip.
Nepirksiu tavo rankų ir lūpų nesiskolinsiu.
Nepyk. Tik šiąnakt ateik ir vėl pranyk
Amžiams su vėju. Tik palik žiebtuvėlį.
Pati prisidegsiu, kai norėsiu sušilt.

O gal pasilik..........