O aš noriu dar... tik būti savimi...
Ir nuo visko būti laivu kaip Šešupė.
Ją krantai apjuosę savo būtimi
Tartum kūdikį nekaltą švelniai supa.
Kartais, rodos, ji patvinsta ar nusenka,
Apkabindama krantus, palikdama...
Bet nieks kitas taip nepažvelgia į krantą,
Kaip jau džiūstanti, apytuštė vaga...