Ir vėl bandai sudėt mintis

Štai sėdi, žemę
Rankomis parėmęs.
Lyg tas rūpintojėlis,
Kur išdrožė anądien jį,
O prisiminti nevalioji
Rankų savininko vardo.


Dedi vis mintį ant kitos
Ir vis bruki mąstydamas
Už skverno ranką.
Bet, kai pamakaluoji,
Jauti – vis kažkas ne taip
Ir tavo ranką siutulys
Sugavęs vėl sugriauna
Darbą padarytą jau.
Juk, kaip ten žmonės sako:
„Palauki momentą ar kitą
Ir blaiviai apsvarstyk sprendimą“,
Bet patarimas šis – po laiko.