Iš ciklo „Apie tėvą“

„Iš arba į Maskvą! “ – visuomet atsakydavo tėvas, jei kas paklausdavo, kur jis vykstąs. Jeigu tėvo nebūdavo namie, žinodavau – jis Maskvoje. Jei klausdavau mamos, kur tėvas, Maskva nebūdavo minima, nuskambėdavo įmantrus žodis „komandiruotė“.

Visada gerai žinojau, kas yra Maskva, - tai ne miestas, ne Rusijos sostinė, o vieta, kur leisdavosi ir kildavo tėvas. Ilgu pilku lietpalčiu giliomis kišenėmis, su juodu tikros odos lagaminėliu.

Mano tėvas Maskvoje leisdavosi kaip stovi, visada stačias ir pasitempęs, ramiai nusileisdavo ant Maskvos žemės, o prieš kildamas būtinai iš kažkur gaudavo čiulpamų saldainių ir kvepalų. Kildavo lygiai taip pat paprastai – suplasnodavo ilgo pilko lietplačio skvernai ir jis pakildavo kaip kokia Freken Bok, nunešta vėjo.

Jeigu paklausdavai tėvo, ką jis veikęs Maskvoje, jis visada atsakydavo, jog „Maskvoje daug kontrastų: pavažiuoji kelis kilometrus už miesto centro, ir gali likti be nieko – ir apatines kelnes gali nuplėšti! “ Tada būdavau tikra, kad tėvas nevažiavo nė kilometro už Maskvos centro, nes grįžo ir su viršutinėmis, ir su apatinėmis kelnėmis.

Vėliau iš Maskvos tėvas parveždavo kokią nors knygą. „Maskvoje gali gauti knygą bet kokia pasaulio kalba, knygos ten parduodamos penkiaaukščiuose knygynuose, o restoranai veikia visą naktį, “ – tarsi tarp kitko pridurdavo jis
.
„Penkiaaukščiai knygynai, visos pasaulio knygos... “ – galvodavau aš ir Maskva man jau nebebūdavo kontrastų miestas, ji tapdavo didžiausia pasaulyje biblioteka, aš eidavau ir eidavau per nesibaigiančius jos koridorius, kol sutikdavau tėvą su Astridos Lingdgren knyga „Ronja – plėšiko duktė“, tada nubusdavau ryte, o „Ronja – plėšiko duktė“ gulėdavo prie lovos, atversta ties skyriumi, kur Ronja susitinka tėvą miške.

Kai iš prisiminimų apie tėvą ryškiausia liko ši scena, visada suvokdavau, jog iš tikrųjų tėvas Maskvoje. Maskva nebuvo nei kontrastų miestas, nei didžiausia pasaulyje biblioteka, o vieta, kur paskutinį kartą leidos tėvas.



„Iš arba į Maskvą. “ – atsakau dabar, jei kas paklausia, kur šįkart skrendu; apstulbusioms oro uosto darbuotojoms tyliai sušnabždu „Moscow“. „Have a nice flight“, - pasako jos ir aš išskubu į parduotuves pirkti kvepalų. Tradiciją kelionėse pirkti kvepalus įvedė tėvas.





Kitus autoriaus tekstus galima rasti adresu http: //www. sibile. lt/.