pašnekovo beieškant

ar išgirdai?
šauklius, paklydusius tarp intuicijos ir proto,
lietaus išplauto vamzdžio gėdą,
žmogaus pasirinkimą
išdegint sielą pykčio atvira liepsna.

matai, kaip viskas paprastai nusėda..
tarpelyje „manęs nebuvo“
tapatybė šiaušiasi, tik laiko neužteks,
jau ritasi rasotais skruostais besiblaivanti aušra.

reikėtų pasiaiškint, bet ranka nekyla
išsišiepiam ligi ausų kaliausės apdaru plačiai
dar melsvas gintaras iš požeminių upių kyla
gal išgeriam? na, bent jau šitą išgirdai.