Tiesiog... apie meilę

Kai lyg pabėgę nuo nakties ištirps sapnai ir tarsi baltos upės
Užlies žiedai medžius begėdžiu lietumi
Švelniu pavasario dvelksmu paliesiu Tavo skruostą:
Galbūt galėtum pasilikt su manimi.
.
Kai virpesy kaitros už horizonto susigėdus slėpsis saulė,
Lyg aistrą jūrai numaldyt mėgintų naktimi
Vėsia banga kaip rankomis apglėbsiu Tavo kojas:
Dar nepabėk... dar truputį pabūk su manimi.
.
Ir kai lietus lyg aksominis katinas lies Tavo veidą,
Blaškysis kaip auksiniai paukščiai vėjo genami
Atgavę laisvę lapai… vienas Tau įkris į delną:
Neleisk nuskrist… leisk dar pabūt su Tavimi.
.
Ir kai ateis žiema…o ji ateis...žinau…ir tu mane pamirši,
Ir liūdesys jau nebeguos miglota viltimi
Užklosiu tavo miegą svajomis ir pašnabždėsiu:
Gal nors sapne galėčiau likt su Tavimi.

____________
2002