Mokyklos dvasia

Ateinantiems ir išeinantiems

Iš anų metų pirmojo rugsėjo,
Dar neseniai jūs buvote pirmi.
Užimt vietas, kaip jūs kadais atėję,
Dabar ateina jau žiedai kiti...

Ateinate... Skubėsite išeiti,
Tiktai su savo mokslo bagažu,
O kad sukrauti jį, reikės daug veikti,
Kad jums išeinant būt visiems gražu.

Išeisite…O vasara laukus dar vystys,
Dar rėmuose langų švies jūs veidai...
Ir ta šviesa mokyklinės draugystės,
Ir išsiskyrusius, lydės ilgai.

Čia šitiek būta ašarų ir džiaugsmo,
Toliais keleliais brista per pūgas.
Baigimo pergalė, tai didis jausmas
Mokyklai, tėviškei ir jūs draugams.

Nekvies skambutis šurmulio į klasę
Ir su draugais nesėsit į suolus,
Bet skambesio brangaus to pasigęsit,
Kuris tiek metų vis lydėjo jus.

Išeisite... Ir truks tas metų ryšis...
Bet neišnyks jo įbrėžti vardai;
Pažint pasaulį liksit pasiryžę –
Dvasia mokyklos tai primins dažnai.

Gal būt į tolimus kraštus išklysit,
Gal laiko vėtros pėdas užpustys,
Bet visad šauks mokyklinė draugystė
Ir atminimais galvas vis barstys.