Atmerkęs akis aš matau,
Pasaulį susikurtą tik sau,
Ir nežinau kodėl iš vis tai matau.
Nes juk aš lyg ir iš tamsos pakilau.
Bet užteks man šnekėt apie save
Geriau papasakok-
Kas tavo širdyje? Ar ir tu taip pat jauties?
Tarsi nebilys neprarandantis vilties.
Aš nuolat girdžiu aplinkos sumišimą
Tarp tų garsų, ir medžių ošimą.
Sustojęs prie kranto girdžiu meldų šniokštimą
Ir vis mąstau apie keista sutvėrimą-
Muziką...
Aš nežinau kodėl taip yra,
Kodėl pakilęs vėl guluosi.
bet viena mintis su manim užmigs-
Muzikoj buvo pradėtas muzikoj ir liks.
Vis dar sunku atsigaut po šokio
Prie protėvių kapo. Jaučiau kaip mane jie šaukė į savo tarpą.
O aš tik sėdėjau ir grojau --- po asfaltu
Kuris įkvėpė mane savo ilga gyvenimo istorija.
Nes niekas neatsiranda iš nieko
Bet muzikoj aš pradedu kurti iš nieko
Gasi lui mei queen pasilieka.