Tu buvai taip arti, net jutau kvapą, alsavimą ir šaltį.
Tu buvai taip arti, jutau kaip tavo žvilgsnis raižo mano nuogą nugarą.
Tu buvai šalia, bet aš nebuvau laiminga moteris mylimojo pašonėje,
Buvau sukrėsta savo žmogiškosios prigimties...
Odą skausmingai degino tavo lūpų prisilietimai,
O tavosios šiurkščios rankos braižė aksominį mano kūną- jis liko randuotas!
Meldžiu tik niekada neversk manęs žiūrėti tau į akis.
Netekusi kūno nenoriu netekti ir sielos...