Teofrasto laiškas

Retai mąstome apie tai ką turime, bet   
                                        visada - apie tai, ko stokojame
                                                                                                                                                                        A. Šopenhaueris
Banga po laivo bortu  vandenyno viduryj
iš gilumos gelmių suošė pranašingą žodį .
Balsu prabylanti  jūreiviui ketera sūri
lemia amžinai plačias erdves  sapnuoti .

        Šaltų purslų ir vėjo padrikas žaidimas
        ne motinos kalba jam ištarė -,, proščiai“
        kartojo, šniokštė gaivalai apstulbusiam vaikinui:
        -Ne tą - ne taip - ne čia,  svajonę suradai!

- Neatsisveikink dar Atlante, noriu grįžti!
Kam gi tada sūrioj bangoj supai ir bučiavai?
Tave kaip tėvą pamilau…O godos vakarykštės -
laukų žiedai, lelijų kvapas…Kam tau visą tai?!

          Draugų ir mylimosios atvaizdus nešiosiuos
          nebereikės man aido nuo miškų, nei žiburių sutemus 
          nerūstauk, leisk ir pasitik atplaukusius  žvejoti
          sūpuok tik ilgesį, sapnuojant gimtą namą …

-Tau raštą  butelin,  su priesakais  jaunystės 
įdėsiu  pažadus  krantų saitams nutraukti!..
Bet vos tik kamščio vaškas užsilydė
pati banga iš rankų išplėšė stiklinį laišką.
 
              - Nėra ten adreso  iliuzijų klajonėms!
          Jūreivio sielai surašytas jauno šauksmas!..
          Bet  pasitiko jį -  krante - pavasarių vilionės   
          ir slėpė raudą kad laivai be jo išeina .,, Proščiaj“... Ir sukosi gyvenimas verpetais
ne kompasų kryptim o laikrodžių rodyklėmis
žila galva pakrantėje po daugel metų
nustėro, smėlyje tą patį butelį išvydusi.

          Su radiniu virpėjo nebetvirtos rankos.
          O bangos šaipėsi putodamos  baltai,     
          išmetusios erdves ant šilto, tvirto kranto.
          Išblukusiam lape tebuvo likę -,,.. Kam tau visą tai?!

Aštrėjo skausmas atminties duobutėse                                                                           
Gelmių šauksmu tuštybę smelkė nerimas -
Kuo reiks užmelsti  paskutiniąją  minutę?
Kai trokštamos stichijos nebematuos gyvenimo.




Teofrastas - Graikų filosofas (310 m. prieš Kristų) Norėdamas patikrinti Aristotelio teoriją apie Viduržiemio jūros kilmę įmetė butelį su rašteliu į jūrą.