Graži diena- prabėgdama,
Pakėlus vėją lyg rugpjūty.
Lyg septinta aušros daina,
Nutraukusi nebūtą liūtį.
Gėlė nakty - ramumoje,
Neleiskit žemei greit sudžiūti.
Galbūt paklys, - galbūt ir ne,
Lyg ta diena, kuri rugpjūty...
Vėl lapai kris - į žemę vis,
Tu prakaito lašams paklūsti.
Ir raudą raudančią girdi,
Susalęs, vienišas rugpjūti...
Ateik į žemę - apkabink,
Ranka tau plaukus lies truputį.
Neverk prie kelio - neprimink,
Dienų prabėgusių rugpjūty...
Laižys liepsna sausas šakas,
Šaka sups lapą lyg vaikutį...
Kur tu nubėgi? klausiu aš,
Su paukščiais skrendantis, rugpjūti...


Vidmantas Steputis



