Ilgesingu liūdesiu radija čirpia,
tyliai tyliai saulė miršta -
natose ištirpsta.
Gėlė, delnuose manuosiuose, vysta,
prabėgę vaikai niekados negrįžta...
Audros pagalvis pradrįksta.
Akrobatinėm pozom gyvenimas rangos,
į tyrus liejasi aukso bangos,
kurias čionais atvijo šalnos.
Horizonto toliais sirena užkauks,
kai ant drugio sparnų mirtis atplauks,
kai mėnulio parafrazių jūra sulauks...