Moters medžiotojo judesiai ir šlamenimai...

Tai šokis lėtas...,
greitas būt negali jis.
Kitaip paveikslo bendro
mes nenutapysim.
Judėkim paprastai,
lengvai,
vos-vos pastebimai.
Švelniai siūbuokim mes
į priekį ir atgal,
į kairę...
truputėlį pasisukim dviese...
Ar jaučiat Jūs?
Kontaktas dieviškas...
Ir mūsų judesiai suderinti gamtos,
jie puikiai sustyguoti.
Jie kelia nuostabą!

Kažkaip pritapo čia tas iškilimas Jūsų,
apvalumas lengvas ir duobutė...
Keista!
Toks įspūdis, kad taip ir turi būti.
Kaip gera...
Nejudėkim mes dabar,
prašau... labai prašau...
Įsidėmėkim.
Ir aš priglausiu Jus stipriau...
atsargiai, bet...
stipriau...

Dar ne?
Jūs prieš...?
Kaip gaila...
kaip graudu...
Aš pernelyg skubu?
Jūs manot.
Taip,
dabar jau supratau,
skubu...
Nevėkšla tikras,
sutinku.

Tas laikas slinkt,
kažkaip,
lėtai pradėjo ir dar...
labiau jis
sulėtėjo,
ir tuoj visai sustos...

Taip norisi pirmyn
pastumti niekadėją!