Rašyk
Eilės (73140)
Fantastika (2190)
Esė (1490)
Proza (10333)
Vaikams (2502)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Užpučiu žvakės liepsną.
Aukštyn vyniojas dūmas,
Pasklisdamas visur...
Akis ganau į tolį:
Mieguistas rūkas kyla,
Diena atodūsiu garuoja.
Su žiogo čirpesiu,
Dangus vaiskiom
Žvaigždėm pražysta.
Stebiu parimus –
Blykst viena maža, maža.
Ji krenta! Ištiesiu rankas
Ir godžiai laukiu - gal?
Tai laimė! Juk žadėta buvo...
Tiktai ar ji manęs ieškos,
Ar aš? Ar rasti lemta?
Mąstau, o širdyje taip gera,
Kad netgi daros neramu.
Išaušusi nauja diena
Gal nepaliks pilkų namų...
2010-08-30 20:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-09 01:23
Jus tina
O man atrodo, kad krintanti į delnus žvaigždė - tai ateinančio vaikelio metafora... Ir viskas čia gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-31 11:18
abelina
nuoširdžiai išdėstyta, bet šiuo atveju pritariu toraaut: kažkur nuo pusės ir man nelabai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-30 23:05
sprite
Gražus vakaras,o širdyje taip gera,skaitant tavo eiles;)...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-30 22:33
Aldona Jasienė
Mąstau, o širdyje taip gera,
Kad netgi daros neramu.


Tai labai teisinga. Ir apgaulinga, deja.

Klasikinis tavo vakaras, Santaja:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-30 22:25
toraaut
Teksto, pavadinimu "vakaras", pirma pusė, kaip visas išbaigtas – gal ir nieko; meditacinis lyg toksai, vakaro vėstančiame ritme; lyg smilkalo melsva plona dūmų sruoga; (Na o jau kai žvaigždės pražysta į delnus krenta, negerai; ir iki pabaigos - negerai. (kvailai taip, kažkaip.)
tiek visai toks meditacinis - ramybė:
Užpučiu žvakės liepsną.
Aukštyn vyniojas dūmas,
Pasklisdamas visur...
Akis ganau į tolį:
Mieguistas rūkas kyla,
Diena atodūsiu garuoja.
Su žiogo čirpesiu,
Dangus vaiskiom
Žvaigždėm---
ir skyrybos ženklus visus išimčiau; tai toks kai smilkalas smilkstantis mėlyno dūmo plona sruoga... ir pavadinčiau gal "ramybė" toks meditacinis, lėtinamas laikas - ramybės akimirka; kada žiebiasi pirmos žvaigždės, tik ką saulė nusileido ir rytuose jau tamsu, vakaruose neberaudona pašvaistė - žalsvai žydrai balta, pirmos žvaigždės pasimato joje.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą