povandeniniai (p)aukščiai

į nuovargį suplaukia visoks šlamštas
kad žvilgsnio nuošliaužos pargriautų tiltą
į upę į jo pirmapradį argumentą būti
sulūžtant ties skiriamąja juosta
net
kai mes mažose mašinėlėse brinkstame
išlenkdami stogus išmušdami langus
šitoks ilgesys plento atima kvapą
pripildo gerkles liūties gargaliavimo 
ne
prisiminimai apauga žvynais atmintys
bet nuo tavo skruosto daugiau nei naktis
nei diena nemeta blankiausio atspindžio
nesusisukim čia lizdų nenusisuki

t