rašyk.lt: Kūriniai / Matas Perkūnas / nerami dvasia

Nerami dvasia plevena vėjyje,
nerami dvasia gyvena manyje.
Noriu aš surasti pagaliau save.
Kiek galiu kankintis praeitam laike.

Man netarnauja angelai,
maldos iš lupų skamba retai,
kartais aplanko stabuklingi sapnai,
bet tu mane dieve matai.

Matai mano kančią ir dvasios skausmus,
prašau padėk man atrasti jausmus.
Jausmus kurie padeda rasti save,
pamiršti blogybes pasaulio krašte.

O kas aš esu ir ką čia veikiu
dažnai savęs klausiu bet nesuprantu.
Patinka man laukti kol laimė ateis,
kol pragaro šunys man sielą paleis.

Blogas komentaras Rodyti?

2011-10-13 11:32

Drakoniukė

Kad iš širdies rašytas - matosi, o būtent to reikėtų. Tobulėti galima visada, tik deja, mandros frazės nk gero neduoda, tada nuoširdumas šūdo vietoj. Žinau, ką reiškia manipuliuoti tuo, kad įtiktum skaitytojui. Bet paprastiems žmonėms reikia paprastumo.
Būk savimi :) gali tobulėti, gal net kaip kiti siūlo, bet savęs nepamiršk niekada.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-08-31 12:58

abelina

kartais išsprūsta kokia įdomesnė eilutė, kaip antai:man netarnauja angelai arba:kol pragaro šunys man sielą paleis, o šiaip kažkoks trypimas vietoj ar sukimasis aplink. Neblogai, bet reikia padirbėt

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-08-31 08:36

sprite

Patiko.Įdomūs egzistenciniai pamąstymai:).
Sėkmės:).

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas