apie skliautą ir mus

devintąją pilnatį išvydus staiga
purslais debesų apšlakstytą vos vos
nustėri - nebelieka kur dėtis --
įžvalgos kulka sustabdo
netrukus paleidžia, nutaikiusi kryptį --
tebūnie tai didieji sprogimai
tebūnie kas tik nori
visa čia ir tenai , viduj ir aplink
yra liesta
Jo judesio dvelksmo, kurs trukęs
septintąją akimirkos dalį