Pamėlusiom nuo šalčio lūpom,
bandau įpūst gyvybe Tau.
Už tai, kas buvo ir nebuvo.
Priimki ją, Aš vėl prašau.
Iliuzijomis nebegirdyk tu manos širdies.
Įpūsiu ugnį šaltą šaltą.
Ir dėsiu galvą ant peties.
Ištrūkt bandysiu. Tarsi paukštis. Neleisiu tau pavyt mirties. Neduosiu galimybės pasikeisti ir vėl už tas pačias klaidas atleisti.
Ir taip krauju vėl srūva mano akys.
Ir vėl givybės Tu priimt nenori..
Tarytum akmenys, žiemos metu sustinge - Tu alsuoji. Surištos rankos geležinės, neleidžia Tau suspraust širdies. Padėk man galvą ant krūtinės,
Ir ta liepsna tavy užges.
Aš per karšta.
Girdi? Aš per karšta.
Tava širdis manos givybės neverta. Aš per karšta.