Kai dar žemėje nebuvo mašinų, elektros ir kitokios technikos, toli toli viduržemyje, gyvavo vargo nemačiusi Herberijos karalystė... Vydury jos stūksojo neaprėpiamo dydžio pilis, su daugybe bokštelių, bokštų, langelių, balkonėlių, vėliavų ir įvairiausių papuošimų... Aplink ją stovėjo begalė namų... Didelių, mažų, puošnių bei mažiau gražių, bet visi jie buvo labai jaukūs... Karalystė nebuvo didelė, joje gyveno tik apie 100.000 gyventojų... Visi jie buvo be galo geros širdies ir taikūs... Na, ir šiaip smagūs tokie...
Aplinkui šią nuostabią karalystę driekėsi begalės ežerų, upelių... Kalnai, didžiuodamiesi savo garbingu amžiumi irgi supo karalystę... Be viso šito buvo ir miškų, be abejo... O miškuose gyveno daug keistų gyvūnų ir kitų savaip įdomių rasių...
Žodžiu, taip ir gyveno Herbijai, (taip save vadino karalystės gyventojai..) kas ką darydami... Vieni sėdavo grūdus, kiti daržoves augino, treti duoną kepdavo... Buvo ir amatininkų dirbtuvės, jose kaldavo papuošalus, siūdavo batus, drabužius ir t.t. Viskas buvo labai suderinta... Žmonės apsirūpindavo viskuom...
Kol... Vieną gražia dieną neaptemo dangus... Visi žmonės baisiai persigando ir išsislapstė po namus... Drąsesni vyrai išėjo pažiūrėti kas vyksta... Dangus buvo aptemęs, toli vakaruose žibėjo keistai švytinti žvaigždė... Vienu akimirksniu ji dingo, ir visi kas ją buvo matę krito negyvi... Prasidėjo apokalipsė... Siautė uraganai... Žemė plyšo... Žmonės ir namai krito į bedugnes... Pradėjo lyti ugniniu lietumi... Gyvi degdami bėgiojo, klykė... Kiti blaškomi vėjo nusisukdavo galvas besitrenkdami į medžius, namų sienas... Pilis, ir ta griuvo... neapsakomo grožio bokštai krito vienas po kito prispausdami begales bėgiojančių žmonių... Aplinkui viskas degė, plūdo kraujas... Herberijos karalystė nusidažė krauju...
(Laukite tęsinio... Beje, negi taip žiauriai viskas baigsis?)
yazou, zmones, nebukit ziaurus...
o autoriui pasakysiu kad susidominau todel, kad pamaciau nauja 5 dali, tai manau, reikia nuo pirmos pradet. labiausiai tai man patiko tas ziaurumas ant galo, tikiuosi ir kitose dalyse ju yra, nu, begu toliau ziuret, kas dedasi :) o tritaskiai - jega :)
...kadaise, kai žemėje dar nebuvo elektros, - tik paskui kažkaip atsirado, matyt, po apokalipsės pasikeitė atomų savybės, - toli toli pseudotolkinijoje tarp itin gerai apie save galvojančių kalnų stūksojo neaprėpiamo dydžio pilis, su daugybe bokštelių, bokštų, langelių, balkonėlių, vėliavų ir daugtaškių. aplinkui gyveno įvairūs žmonės ir daugtaškiai. o miškuose irgi gyveno įvairūs žvėrys ir įvairiausi daugtaškiai. užtat baubo, vardu "skiryba" ten niekas nematė jau seniai. ir štai kažkas atsitiko, demiurgas nusispjovė ant savo tvarinių, viskas griuvo ir virto, bokštai prispaudė galybę bėgiojančių žmonių ir daugtaškių, o kiti nusisukdavo galvas besitrenkdami į medžius; medžiams, beje, tai taip pat neišėjo į naudą. herbarai, tfu, herbijai buvo suniokoti vienu brūkštelėjimu, tik kažin, ar pabaiga nebus žiauresnė, nei atrodo? gal prašvis rytas, ir paaiškės, kad vieninteliai išgyvenę šį chaosą - tai DAUGTAŠKIAI!
einu, patikrinsiu.
Tipo fentazi? Nuo ko čia pradėti?:)
Koks neaprėpiamos pilies plotas? Kiek tiksliai namų stovėjo aplink ją? Nežinai? O kad ten 100000 gyventojų veisėsi, tai jau žinai... Beje, tai konkrečios akimirkos statistiniai duomenys, ar paprasčiausiai tobula populiacijos augimo kontrolė šį skaičių išlaikydavo visą laiką?
"Na, ir šiaip smagūs tokie... <...> taip ir gyveno Herbijai, (taip save vadino karalystės gyventojai..) kas ką darydami..." Jie rinkdavosi ką daro ar paprasčiausiai kilus norui čiupdavo praeivį ir...:)))
Žaviuosi, kai autorius naudoja tokius dalykus kaip t.t. ir pan. Vaizdas maždaug toks: "Čia tingėjau rašyti, be to man neužtenka fantazijos ir žinių, kad tai aprašyčiau, todėl susigalvokite patys."
Apibendrinimas. Kūrinys vertas parodijos. Žinok čia ne komplimentas.
nereikėjo to ''žodžiu'' (3pastraipa) labai jau nekaip skamba :)
''Kalnai, didžiuodamiesi savo garbingu amžiumi '' šitas apibūdinimas ar kaip jį pavadint mane tiesiog sužavėjo, tikrai labai taikliai pastebėta :) ///
am... nei cia i pasakas panasu, nei tritashkiu atsisakysiu... fui kokie jus... Domai, det visa kurini nesinorejo, o del skirybos nesijaudink, juk nebuna viskas visada gerai bleen... Del Diablo tai jo... :] bet susinervinau... negi tritashkiuose esme? krc... ka tik acikeliau ir esu labai piktas... hrrrrrrr... ishtrinkit sita nesamone... gailiuos kad parashiau...