Žalios akys plauko tamsumos vainikais
Tarsi šlapias vakarų prisiminimas
Muistaisi, glaustaisi prie minties tvorų
Pasiduodamas bylojantiems tiesa ir liūdesiu
Žengiantiems šlubuojančiais taisyklių labirintais
Tirpstantiems nuo persūdyto garso nešvarių aidų
Kur dabar ilsėsies, varganas šapeli,
Atidavęs duoklę svetimų saulėlydžių vaikams
Besispardantis tarp gilės ir degėsio
Jau per didelis į karstą, per muiluotas vystyklams
Apsigaubęs debesiu iš sielų upės
Tarsi nuogas, tarsi pernelyg apžėlęs
Pasiremdamas savųjų sprendinių žabais
Ridenies iš sapno visas susivėlęs
Žaliomis blakstienomis, tamsos vainikais,
Krintančiais rasotais dobilais
Vejamas šalin išsišienauji
Pats susigrėboji, išdžiūsti
Mykdamas ryji, springsti, atsirajoji
Patyrimų atlieka žarijomis išsismilksti.