Prašiau likimo,
Kad suteiktų man sparnus.
Kad galėčiau būti šalia,
Apkabint prisiglaust.
Pabučiuot...
Ir amžinai būti kartu...
Bet...
Sparnų aš neturiu.
Ir niekad neturėsiu...
Niekada neskraidysiu,
Nebent svajonėse...
Tačiau,
Kad ir kaip ten lems likimas,
Aš vistiek būsiu
Šalia tavęs...
Apkabinsiu,
Prisiglausiu,
Pabučiuosiu...


Modestūūkas






