O*v*a*c*i*j*o*S

Pasiilgau
šnabždesių,
kai dalindavo
už dyką
švelnumą,
įkeičiant apkalbėtą
sąstingį,
tyliu - ošia brandi
pilnatis,
šūksniais nakties potvynį
pasitinkanti,
orumu išregzta
publika.

Pasiilgau kuždesių,
prigludus ausis
prie antkapių
ir jaučiant slogų, gilų
alsavimą,
maldauti pasiimti
drauge,
kojas įmerkus į tylą
mintis paskandinus
nyksme
ten, kur mes einame
lydimi ovacijų,
skanduočių: „Sugrįžk“,
ilgėdamiesi
ilgesio
nesibaigiančio
ir kas šimtąją sekundės dalį suprasdami:
baigtis - neišvengiama rytojaus pradžia,
baksnojant petin,
kur įsibėgus darna?

O - oloje, nykstant laužams,
V - viltingai matuojantis perregimą audinį,
A - agrastuose žiemojęs,
C - ciklopu apsireiškiau
pradams,
I - imitacijos trupmena nužengęs,
J - jūroj pagavęs davatką,
O - orbitoje praregėjau, myluodamas minią,
S - saikingai atriekdamas švelnumo visiems.

Pasiilgau ovacijų,
nesudėtų taškų,
tyliu - materijai paklūstančiu miražu.