mėnulio pilnaties vaiduokliai
medžio šakose meldžiasi išėjusiam šešėliui
žvaigždžių tinkluose dar vienas sugautas neregys
prisiglaudi kad pajustumei kaip skauda
tuščiagarbė siela keliauja į ten kur žodžių nereikia
užstok neregį suklupusį prie gyvojo šešėlio atspindžio tavyje
palaiminti matantys suklupusį


Sutemų Sesuo


