...

Šilti saulės spinduliai žvelgiantys iš ryto į mane pro langą. Koks giedras dangus, matyti tik keli balti pūkeliai - debesys. Beribis laikas, nesiruošiantis sustoti, vis lekiantis, skriejantis pirmyn. Daugybė žmonių, vis dar pavydinciu laimes kitiems, vis dar megstanciu griauti kitu svajones. Abejingi zvilgsniai, ir retas malonus, besisypsantis veidas. Uzteko vos vienos akimirkos ir visas gyvenimas buves pasaka baigesi... Kodel? Kodel taip lengva pamilti, bet taip sunku pamirsti...? Sirdis draskosi is skausmo, o akys nesulaiko asaru. Visos svajones luzo, griuvo, kaip senas, supuves tiltas. O juk viskas galejo buti visai kitaip. Leidai gyventi tik viltimi.. Taciau dabar esu laiminga, ismokau gaudyti pacias graziausias akimirkas, ismokau buti laiminga. O visi kurie esate salia, esate mazos daleles, kurios tik padeda eiti pirmyn. Ir nesvarbu ar tu draugas ar priesas, jei mane iskaudinai - tapau stipresne, jei mane pagyrei - esu priversta dar labiau to siekti, jei nuvylei - aciu, nes buciau nezinojusi, ka tai reiskia.